Kiekvienas menininkas žino, kad geras darbas prasideda nuo tinkamų priemonių – popierius nėra išimtis. Meno technikoms netinka įprastas, pastaboms pasižymėti skirtas popieriaus lapas. Jo sudėtis, paviršius ir gamybos būdas daro didelę įtaką jūsų kūrinio kokybei ir ilgaamžiškumui, taip pat ir darbo malonumui. Šiame įraše apžvelgsime įvairias popieriaus rūšis ir kuo jos skiriasi tarpusavyje.
Popieriaus savybės
Įvairios popieriaus rūšys pasižymi skirtingomis savybėmis – jas lemia keli veiksniai, nuo kurių priklauso, kaip popierius elgiasi taikant skirtingas technikas. Tolesnis aprašymas padės geriau suprasti, nuo ko priklauso popieriaus savybės.
- Sudėtis – popieriaus sudėtis turi įtakos jo kokybei ir patvarumui. Aukščiausios kokybės akvarelinis popierius ir tapybos technikoms skirtas popierius dažnai yra gaminamas iš 100 proc. medvilnės, kuri užtikrina gerą vandens sugertį, patvarumą ir tinkamumą dirbti sluoksniais. Aukštos kokybės popieriaus gaminiai, pavyzdžiui, piešimo ir eskizavimo popierius, taip pat yra gaminamas iš celiuliozės, kurios sudėtyje nėra rūgščių arba medvilnės ir celiuliozės mišinio, todėl pasižymi geru kainos ir patvarumo santykiu.
- Paviršiaus tekstūra – tekstūra turi įtakos tam, kaip dažų ar pieštukų pigmentas prilimpa prie popieriaus. Lygus paviršius idealiai tinka detaliam darbui, o šiurkšti tekstūra padeda sukurti įdomius efektus, pigmentai geriau prilimpa.
- Svoris – išreiškiamas gramais kvadratiniame metre (g/m²) ir nurodo popieriaus tankį. Didesnis svoris paprastai rodo, kad popierius yra storesnis ir tvirtesnis, tačiau pagal svorį ne visada galima spręsti apie atsparumą drėgmei – tai taip pat priklauso nuo popieriaus rūšies ir sudėties. Pavyzdžiui, akvarelinis popierius yra atsparus vandeniui, o tokio pat svorio kartonas gali neatlaikyti drėgmės. Kita vertus, lengvesnis popierius yra lankstesnis ir puikiai tinka eskizams piešti.
- Rūgštingumas – rūgštingumas lemia popieriaus ilgaamžiškumą. Popierius, kurio sudėtyje nėra rūgčių, idealiai tinka dailės darbams, nes laikui bėgant jis negelsta ir nesuyra. Įprastame popieriuje yra rūgščių, dėl kurių popierius gali pagelsti ir netekti savo savybių.
- Klijingumas (sizing) – klijai dedami į popierių arba jais yra dengiamas popieriaus paviršius, siekiant kontroliuoti, kaip popierius sugeria vandenį ar rašalą. Klijavimas padeda išvengti dažų ar nešvarumų patekimo į popierių ir suteikia paviršiui atsparumą drėgmei.
- Papildomos savybės – kai kurių rūšių aukštesnės kokybės popieriaus sudėtyje nėra optinių baliklių, todėl jo atspalvis išlieka natūralus ir stabilus net ir bėgant laikui. Popierius taip pat gali būti apdorotas pelėsiams atsparia medžiaga, kuri padeda jam geriau išsilaikyti drėgnomis ar kintančiomis sąlygomis. Kai kurie gamintojai, pavyzdžiui, „Canson®“, naudoja FSC® sertifikuotas žaliavas, siekdami užtikrinti atsakingą miškininkystės praktiką.
Pagrindinės popieriaus rūšys
Piešimo popierius
Piešimo popierius skirtas sausoms medžiagoms, pavyzdžiui, pieštukui, angliai, kreidelėms, pastelei ir rašikliams. Šis popierius gali labai skirtis storiu, struktūra ir atspalviu – nuo lygaus techninio piešimo popieriaus iki stipriai tekstūruoto, beveik drobę primenančio popieriaus. Renkantis tinkamą popierių svarbu atsižvelgti į jo struktūrą: lygesnis paviršius tinka detaliems darbams ir techniniams brėžiniams, o šiurkšti tekstūra padeda geriau išlaikyti pigmentus, todėl puikiai tinka pastelėms ar angliai. Daugelio piešimo popieriaus rūšių sudėtyje nėra rūgščių, todėl toks popierius yra tinkamas archyvuoti, jūsų darbas laikui bėgant nepagels ir išliks toks, koks buvęs.
Eskizų popierius, kuris dažnai yra plonesnis ir lygesnis nei piešimo popierius, yra skirtas greitiems, laisvos formos piešiniams. Šis popierius puikiai tinka piešti pieštukais, anglimi ir pastelėmis, nes yra tvirtas, gali atlaikyti piešimą, bet ne toks tvirtas, kad nupieštas linijas būtų galima lengvai pataisyti. Eskizų popierius paprastai yra mažiau grūdėtas ir lygesnės tekstūros, skirtas greitai piešti eskizus, tačiau jis nėra skirtas detaliam, ilgalaikiam darbui.
Rašiklių ir markerių popierius yra plonas, labai lygus, specialiai sukurtas alkoholio ir vandens pagrindo žymekliams. Jis yra padengtas specialia danga, kuri neleidžia rašalui prasiskverbti į ir pro popierių, todėl piešinio spalva išlieka ryški, o linijos – aiškios. Tai leidžia piešinį sluoksniuoti ir šešėliuoti, markerių rašalas neišblunka ir neišsisklaido. Rašiklių popierius puikiai tinka iliustracijoms, eskizams ir dizaino darbams, kuriuose yra svarbus spalvų intensyvumas ir linijų tikslumas.
Akvarelinis popierius
Akvarelinis popierius yra skirtas taip vadinamoms vandeninėms technikoms – akvareliniams dažams, taip pat tušui ir akvareliniams pieštukams. Šis popierius yra storas ir tvirtos sudėties, kad atlaikytų pakartotinį drėkinimą, nesusiraitytų, neištižtų, kad jo paviršius išliktų nepažeistas. Pagal paviršiaus tekstūrą akvarelinis popierius skirstomas į tris skirtingas rūšis: karšto spaudimo popierius yra lygus ir tinkamas detaliam darbui, šalto spaudimo popierius yra universalus, šiek tiek tekstūruotas, o šiurkštus geriausiai tinka tapybiniams efektams ir stipriai tekstūrai. Aukštesnės kokybės akvarelinis popierius pagamintas iš 100 proc. medvilnės, kuri geriau sugeria vandenį ir yra patvaresnė. Medvilnės popierius yra lankstesnis ir gali atlaikyti pakartotinį apdorojimą, o celiuliozės arba medienos masės popierius yra pigesnis ir mažiau patvarus drėgmei.
Giliaspaudės popierius
Giliaspaudės popierius yra specialiai sukurtas ėsdinimo ir giliaspaudės technikoms, pavyzdžiui, ofortui, sausai adatai (graviravimui) ir akvatintai. Šis popierius paprastai pasižymi dideliu medvilnės kiekiu, tvirtumu ir geru vandens surišimo gebėjimu, todėl neplyšta, atlaiko drėgmę ir aukštą slėgį.
Nors jo pavadinimas tiesiogiai yra susijęs giliaspaude, šis popierius taip pat plačiai naudojamas iškiliosios spaudos technikose, pavyzdžiui, linoraižinyje ir medžio raižinyje. Lygus, bet šiek tiek tekstūruotas paviršius gerai sugeria dažus ir leidžia išgauti aiškius, kontrastingus vaizdus. Todėl giliaspaudės popierius yra universalus ir tinka ne tik giliaspaudei, bet ir kitoms tradicinėms spausdinimo technikoms.
Tapybos popierius
Tapybos popierius yra skirtas įvairiems skystiems dažams, kurių negalima naudoti ant įprasto piešimo ar biuro popieriaus. Skirtingai nuo akvarelinio popieriaus, kuris yra tvirtai susijęs su viena konkrečia technika ir tradicija, tapybos popieriaus kategorija yra platesnė ir įvairesnė – šis popierius tinka akriliniams, aliejiniams dažams ir mišrioms technikoms. Šis popierius paprastai yra standesnis ir turi specialų paviršiaus apdorojimą, kuris neleidžia dažams įsigerti į popierių, todėl ant jo galima dirbti panašiai kaip ant drobės. Tapybos popierius puikiai tinka eksperimentams, studijoms ar mažesniems darbams, kai drobės naudojimas būtų nepatogus arba perteklinis.
Sintetinis popierius
Sintetinis popierius, pavyzdžiui, „Yupo“, yra pagamintas iš plastiko turinčių medžiagų ir gerokai skiriasi nuo tradicinio celiuliozės ar medvilnės pagrindu pagaminto popieriaus. Jo visiškai lygus ir neįgeriantis paviršius ypač tinka eksperimentams su alkoholio pagrindu pagamintais dažais, žymekliais ar dažais, nes spalvos išlieka ant popieriaus ir džiūsta unikaliu būdu. Be to, sintetinis popierius dažnai naudojamas kaip paletė, nes nuo jo dažus galima lengvai nuplauti vandeniu, o popierių galima naudoti pakartotinai.
Kartonas
Kartonas yra storesnė ir standesnė popieriaus medžiaga, mene daugiausia naudojama kaip pagrindas arba mišriose technikose, ten, kur reikalingas stabilumas ir ilgaamžiškumas. Kartonas gali būti vientisas (visas tos pačios spalvos ir sudėties) arba sudarytas iš suklijuotų skirtingų popieriaus sluoksnių – jei suplėšysite daugiasluoksnį kartoną, krašte galite pamatyti baltą arba pilkšvą vidinį sluoksnį, kuris skiriasi nuo spalvoto paviršiaus. Kartonas gali būti be rūgščių arba įprastų rūšių, taip pat skirtingų atspalvių ir tekstūrų. Mene kartonas naudojamas kaip guašo paveikslų, koliažų ir akrilinių eksperimentų pagrindas, taip pat rėminimo darbams, pristatymams arba kaip nešiojamų eskizų sąsiuvinių viršeliai.
Kartonas yra puiki medžiaga rankdarbių projektams, pavyzdžiui, atvirukams, albumams, kvietimams ir dekoracijoms, nes jis yra tvirtas ir su juo lengva dirbti. Kartonas taip pat gali būti naudojamas koliažams ar net skulptūroms ir 3D meno kūriniams. Nors kartonas nėra skirtas jokiai konkrečiai technikai, dėl savo tvirtumo jis yra vertingas ir prieinamas pasirinkimas.
Kaip išsirinkti tinkamą popierių?
Tinkamo popieriaus pasirinkimas priklauso nuo technikos ir norimo rezultato. Jeigu planuojate dirbti su akvarele ar kita šlapia technika, akvarelinis popierius yra vienintelis pasirinkimas, nes jis atlaiko drėgmę ir išlaiko savo formą. Tačiau jei jums labiau patinka sausa technika, pavyzdžiui, piešimas, tuomet rinkitės piešimo popierių, nes jis suteikia tinkamą paviršių detaliam darbui.
Svarbų vaidmenį atlieka ir popieriaus sudėtis – popierius, pagamintas iš 100 proc. medvilnės, yra ypač patvarus ir tinka technikoms, kuriose naudojamas vanduo, pavyzdžiui, akvarelei ar tapybai. Aukštos kokybės popierius taip pat gaminamas iš nerūgštinės celiuliozės arba medvilnės ir celiuliozės mišinio – jis puikiai tinka piešimui, eskizams ir kasdieniam naudojimui. Jei reikia tikslumo, rinkitės lygų paviršių; jei norite daugiau tekstūros, grūdėtesnis popierius suteiks įdomių efektų.
Jei norite, kad jūsų meno kūrinys ilgai tarnautų, verta rinktis popierių, kurio sudėtyje nėra rūgščių, nes jis laikui bėgant nepagels ir išlaikys savo savybes. Tačiau specialiems projektams, pavyzdžiui, atvirukams ir koliažams, reikalingas tvirtesnis kartonas.
Galiausiai, nesvarbu, kokios rūšies popierių pasirinksite, nes būtent kūryba suteikia jūsų darbui unikalumo ir individualumo!
